- visagalingas
- visagalìngas, -a adj. (1) Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ; Sut, D.Pošk, L, L18,470, LL281, P.Skar, LEIX 204 žr. 2 visagalis: O kokia čia tau, griešnas žmogau, ščėslyvastis atsivera, kad aš, teip visagalingas Dievas, dėl tavęs nuožengiau ant žemės P. Kokiu visagalingu stebuklu Dievas tave užlaikė I. Sutvėrė [pasaulį] visagalingu žodžiu savo M.Valanč. Tos rankos visagalingiausios, kurios iš nieko dangų ir žemę sutvėrė Gmž. Ištaisyk širdis mūsų, prašome Tavęs, mieliausias Viešpatie, visagalinga mylista Tavo Blv. Dievo vaikai visados… Tėvą visagalingąjį rand jie aprūpinantį RD195. visagalìngai adv. KŽ; L470.
Dictionary of the Lithuanian Language.